iškaukti

iškaukti
iškaũkti, -ia, ìškaukė 1. intr. įstengti kaukti: Šuva užkimęs, neiškaũkia Ėr. 2. intr. išeiti, išbėgti kaukiant: Iškaũkia, išlekia šunys Pc. 3. tr. kaukimu išpranašauti nelaimę (ppr. mirtį): Jei šuo kaukia, tai ką nors iškauks: ar vestuves, ar laidotuves Sml. Susiedo šuo kaukė kaukė, veizėk Jonų Marikę ir ìškaukė Krš. Šuva kaukia kaukia, ar neiškaũks ko? Ėr. Iškaukė [šuo] jau Rukinienę – bus dabar ramu... Ne, šią naktį už klėties darže kaukia sau kaip kaukęs Žem. | refl.: Išsikauk, šuneli, ant savo galvos . 4. tr. išprašyti, iškaulyti: Atejo toj lapė Ona ir iškaukė iš manę rūtas Rdm. Ìškaukei juk penkius rublius, daugiau jau nebgausi Krš. Aš vos dešimt rublių iš jo iškaukiau Šlv. Aš nuo tavęs lote išlojau, o tu nuo manęs ir kaukte neiškauksi . Jau kartą iškaukei, tai ir turėk Krkn. 5. tr. kaukiant, dūzgiant iškulti: Mašina per dieną prėslą kaukte (kaukdama) iškaukia . \ kaukti; apkaukti; atkaukti; įkaukti; iškaukti; nukaukti; pakaukti; prikaukti; sukaukti; užkaukti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • iškaukti — iškaũkti vksm. Pasitáikė, kad šuõ i̇̀škaukė kókią neláimę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apkaukti — apkaũkti, ia, àpkaukė 1. tr. apgožti: Žolės bulves àpkaukė Šl. Visą daržą žolės apkaũkia, nespėjame nė ravėti Šd. Rugiai žolių apkaukti Jnšk. 2. intr. apželti: Apìkaukė daržas žole – nė brokų nesimato Krs. Atarkit bulves – apkaũks, ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkaukti — atkaũkti, ia, àtkaukė 1. intr. kaukiant ateiti: Gi žiūriu – atūžia, atšvilpia, atkaũkia! ps. 2. intr. kaukimu atsakyti, atsiliepti: Turėję atkaukti, arba atloti, tais žodžiais S.Dauk. | refl.: Vilkas staugė, tarsi jame šimtas kitų vilkų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaukti — kaũkti, ia, ė 1. intr. R, MŽ269, N, K, M, Š, Slnt, Ms, Krtv rėkti klaikiu balsu, staugti: Laukinis (vilkas), šuva, pilvas kaũkia J. O visokios šmėklos kaukė vilkais, cypė gyvatėmis, lojo šunimis J.Bil. Pradėjo visos sodos šunes kaukdami loti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukaukti — nukaũkti, ia, nùkaukė 1. intr. kaukiant smarkiai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti: Nùkaukė nùkaukė [šuva] gilyn krūmuos ir nebemačiau, kur jis prapuolo Kp. Ar tu žinai, kas buvo tas vyras, kuris nùkaukė čia keliu? Gž. | Kažin kur kaukas nùkaukė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakaukti — pakaũkti, ia, pàkaukė intr. pastaugti: Šuva lojo lojo pernakt – net pakaũkdamas Slm. | refl.: Šunys visą naktį pakaukdamies lojo Slnt. Ratelis zvimbia pasikaukdamas J.Balt. kaukti; apkaukti; atkaukti; įkaukti; iškaukti; nukaukti; pakaukti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prikaukti — prikaũkti, ia, prìkaukė 1. tr. pristaugti, prispengti (ausis) kaukimu: Tiek jau kartų jie ausis man prikaukė Vd. 2. intr. prisirinkti: Atėjo naktis, velnių prikaukė pilnas dvaras BsMtII47. | refl.: Tų vaikinų šįvakar ten prisikaukė Skr. An… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sukaukti — sukaũkti, ia, sùkaukė 1. intr. sustaugti: Šuo kažin ko kelissyk garsiai sùkaukė Vrb. Brolis pratisai sukaukė (suriko) rš. Vėl sukaukė mina A.Vencl. Garlaivis kelissyk sukaukė ir ėmė eiti A1884,364. 2. tr. surinkti: Sukaukęs pinigų, nusipirkau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkaukti — užkaũkti, ia, ùžkaukė 1. intr. pradėti kaukti, staugti: Prie varčios atsitūpęs užùkaukė šuva Slm. Užustaugė, užukaukė vėtra rš. Tarp marių plačių, kad užkaukia vilnis, plačiau man siūbuoja krūtinė Mair. | refl.: Susyk kuliamoji dar didžiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įkaukti — įkaũkti, ia, į̃kaukė intr. smarkiai kaukti: Ir įkaũkia gi mūsų girioje rudenį vilkai! Š. | refl.: Naktį kad įsikaukia girioj vilkai – net klaiku! rš. kaukti; apkaukti; atkaukti; įkaukti; iškaukti; nukaukti; pakaukti; prikaukti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”